žilyčia

מilýčia (sl.) sf. (1) Ign, Dglš; Ad siūlas ar virvutė nuo vieno nyčių rykštelės ar lazdelės galo iki kito: Ėgi žilýčia nusmukus – i nytys nuslydo Prng. Neužrišei žilýčios, tai visos nytys suspynė Ml.